English
 
Naujienų prenumerata
Lankytojų statistika Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas



   

  
Pasieniečių mokykla
Pasieniečių g. 11,
Medininkų k., LT-13192 Vilniaus r. sav.
Tel. (8 5) 219 8200, faks. (8 5) 232 5154
anoniminio pasitikėjimo tel. (8 5) 2439030  
Įm.k.:111961834
Paramos gavėja 
nuo 2011-01-20
el.paštas: mokykla.dvkp@vsat.vrm.lt
 

PASIENIEČIŲ MUZIEJUS



Pasieniečių muziejus yra Medininkų k. Vilniaus sav. esančioje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykloje (mokykla).
Muziejaus lankymas: darbo dienomis nuo 9 iki 16 val., kartu yra galimybė susipažinti su Pasieniečių mokykla, jos istorija, mokymo organizavimo privalumais. Muziejaus lankymas yra nemokamas, tačiau mokyklos teritorija – uždara, veikia asmenų judėjimo kontrolės sistema, todėl yra priimamos organizuotos lankytojų grupės iš anksto užsakius ekskursiją faksu, elektroniniu paštu ar telefonu.
Adresas: Medininkų k. Pasieniečių g. 11, Vilnius, LT 13192
Telefonai: (8 5) 219 8265, 8 615 74 950.
El. paštas pasienieciu.muziejus@vsat.vrm.lt


Trumpa Pasieniečių muziejaus istorija

Pasieniečių muziejaus įsteigimo data –  2001 m. kovo 6 d. 2002 m. birželio 25 d. – atidaryta pirmoji ekspozicija, kurios pagrindą sudarė ilgalaikės ir trumpalaikės privačių kolekcijų parodos. Dabar muziejus turi sukaupęs daugiau kaip 2600 įvairių eksponatų, kurie sudaro pagrindinę ekspoziciją – muziejines vertybes, susijusias su Lietuvos valstybės sienos apsaugos sistemos sukūrimu ir raida. 


Muziejaus ekspozicijos:


Lietuvos valstybės sienos apsauga 1918–1940 m. 

Ekspozicijos pagrindą sudaro prieškario pasienio policininko Antano Strauko fondas: dokumentai, fotonuotraukos, apdovanojimai, uniformos detalės bei kiti asmeniniai daiktai, jo šeimos išsaugoti ir perduoti muziejui jo dukros Laimutės Straukaitės; ypatingo dėmesio nusipelno A. Strauko, kaip laisvės kovų dalyvio, gautas 1-os rūšies 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas bei Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio medalis,  taip pat kiti iš esmės foto-dokumentai, atskleidžiantys to laikotarpio pasieniečių tarnybos, gyvenimo ir buities sąlygas.
Ypač vertingi muziejaus eksponatai – tai 1922 m. Klaipėdoje daryta I Parubežinio (pasienio) pulko štabo originali nuotrauka, kurioje šalia štabo pastato su gerai išskaitoma iškaba išsirikiavę dviem eilėmis štabo karininkai ir centre sėdi pulko vadas pulkininkas leitenantas Petras Kubiliūnas, bei 1928 m. Pagėgiuose daryta III pasienio komisariato nuotrauka, kurioje atpažįstami ir komisaras Povilas Kazakevičius, ir raštvedys Viršyla bei  jaunesnieji vachmistrai Bildau (?), Simonaitis, Slonys, Samaska, Stanaitis.

Valstybės sienos apsauga po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 

Tai stendai ir eksponatai, supažindinantys su valstybės sienos apsaugos raida nuo 1990-ųjų iki šių dienų. Minėtos ekspozicijos dalį sudaro dokumentai ir fotonuotraukos, savadarbė pirmųjų pasieniečių atributika ir darbo prietaisai, naudoti pradėjus saugoti Lietuvos valstybės sieną po Nepriklausomybės atkūrimo. Tik čia lankytojas gali suprasti, ką jautė pirmieji Lietuvos pasieniečiai, ginkluoti tik begaline meile ir atsidavimu Tėvynei ir jos laisvei.
Išskirtinę muziejaus ekspozicijos vietą užima pasieniečio Gintaro Žagunio – vieno iš pirmųjų atgimusios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos savanorių, Šalčininkų užkardos Dieveniškių ruožo patrulinės tarnybos baro pamainos viršininko, 1991 m. gegužės 19-osios naktį žuvusio nuo klastingos iš Baltarusijos atvažiavusių ginkluotų sovietinio režimo pakalikų rankos – memorialinė ekspozicija.
 Pusmetį iki žūties Gintaras Žagunis budėjo Krakūnų kelio poste. Tuo metu SSRS kariškiai, specialioji milicija nuolat degino Lietuvos pasienio postus, terorizavo čia dirbančius pareigūnus. G. Žagunis – pirmasis nepriklausomos Lietuvos pasienietis, žuvęs savo tarnybos vietoje.
 

 

Virtuali ekspozicija 

2003–2004 m. Pasieniečių muziejaus užsakymu sukurta ir organizuotoms grupėms lankantis muziejuje demonstruojama virtuali dviejų dalių reprezentacinė programa – „LDK pasienio apsauga nuo valstybės susidarymo iki XVIII a. pabaigos“ ir „Lietuvos valstybės pasienio apsauga nuo XVIII a. pabaigos iki šių dienų“.


Kultūrinė, šviečiamoji veikla 

Moksleivių ir kitoms organizuotoms grupėms rengiamos edukacinės programėlės, supažindinančios su pasieniečių tarnyba – valstybės sienos apsauga, keliamais uždaviniais bei būdais juos įgyvendinti, pasieniečių profesijos ypatumais. Programose dalyvauja  ir Pasieniečių mokyklos  pareigūnai, atskirų sričių specialistai.


Kitos ekspozicijos

Pasieniečių muziejus kaupia ir formuoja keletą tematinių rinkinių. Vienas jų – pasieniečių uniformos. Čia galima susipažinti su Lietuvos sienos apsaugos sistemos pareigūnų uniformos raida nuo 1990 m. iki šių dienų, taip pat apžiūrėti muziejui perduotus užsienio šalių pasienio tarnybų uniformų pavyzdžius, jų naudojamą atributiką.

Taip pat muziejus formuoja asmens tapatybės dokumentų kolekciją, kadangi viena iš pagrindinių pasieniečių funkcijų yra asmenų, kertančių valstybės sieną, tapatybės dokumentų patikra. Šiai veiklai reikia kvalifikuoto pasirengimo ir ypač kruopštaus ir atsakingo savo darbo suvokimo.


Kita muziejaus veikla

Prie Pasieniečių muziejaus veikia visuomeninė organizacija „Pasieniečių klubas“ (toliau – klubas). Klubo nariai, kurių dauguma yra buvę pasieniečiai ir krašto apsaugos savanoriai nuo 1990 m., gausiai papildė muziejaus pagrindinį rinkinį vertingais eksponatais. Didelę dalykinę ir praktinę paramą muziejui teikia klubo pirmininkas ir Pasieniečių muziejaus pradininkas dimisijos pulkininkas leitenantas Algis Balaišis, parašęs ir išleidęs nemažai publicistinių straipsnių ir monografijų  Lietuvos valstybės sienos apsaugos istorijos (1918–1940 m.) klausimais. Jo dėka muziejus, o kartu ir klubas tarpininkavo atliekant labai vertingą misiją – parengė ir pateikė dokumentus, įrodančius, kad Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininkas, vyresnysis policininkas, atsargos viršila Aleksandras Barauskas tapo pirmąja sovietų okupacijos auka – buvo žiauriai nužudytas savo darbo vietoje 1940 m. birželio 15-osios naktį. 2005 m. gegužės mėn. Aleksandras Barauskas Lietuvos Respublikos Prezidento buvo apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, o birželio 15 d., minint 65-ąsias žūties ir okupacijos metines, Varėnos r. Ūtos k. ir Perlojoje, kur palaidotas A. Barauskas, kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru bei Varėnos savivaldybe buvo organizuotas minėjimas ir atminimo ženklo šventinimas. 2006 m. birželio 15 d. A. Barausko vardu buvo pavadinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės užkarda Dubičiuose.
Muziejus renka prisiminimus apie prieškario pasienio policininkų tarnybą, jų gyvenimo ir buities sąlygas, taip pat pirmųjų po 1990 m. kovo 11 d. tarnybon atėjusių pasieniečių–savanorių atsiminimus.


VERTINGIAUSIOS PASIENIEČIŲ MUZIEJAUS KOLEKCIJOS

I.  Lietuvos pasieniečiai ir valstybės sienų apsauga 1990–2016 m.

Tai pagrindinė Pasieniečių muziejaus kolekcija: dokumentai ir fotografijos, savadarbė pirmųjų pasieniečių atributika ir darbo prietaisai, liudijantys pirmųjų pasieniečių pasiaukojimą ir ryžtą stojant į nelygią kovą su okupacine sovietine „karo mašina“: vieno pirmųjų atkurtos Nepriklausomos Lietuvos pasieniečių – Vytauto Mikalausko asmeninis fotonegatyvų archyvas, kuriame užfiksuoti pirmieji pasieniečių darbo saugant valstybės sieną metai bei OMON‘ininkų nuniokoti pasienio kontrolės postai; 1990 m. atkurtos Lietuvos Respublikos pirmųjų pasieniečių darbo organizavimo prietaisai; pirmoji LR radijo ir telefono ryšio įranga; valstybės sienos žymėjimo ženklo maketai, Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos valstybių sienos ženklų herbų ir numeracijos lentelės; pirmieji datos spaudai, dedami į atvykstančiųjų į mūsų šalį ir išvykstančiųjų asmens dokumentus, Lietuvos Respublikos vizos spaudas, pirmieji asmens dokumentų patikros prietaisai; Kaliningrado tranzito dokumentai ir vizos; Lietuvos trispalvė – pirmoji vėliava, iškelta Medininkų kelio (M-1) pasienio poste 1990–1991 m. (šią vėliavą 1988 m. Sąjūdžio mitingams pasiuvo būsimasis nepriklausomos Lietuvos pasienietis Jonas Rimkevičius); buvusios SSRS valstybės sienos elektros signalizacinės sistemos (ESS) elementai ir dalys; KAM Pasienio apsaugos tarnybos (PAT), vėliau – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vėliava–vimpelas, 1991–1993 m.; PAT, VSAT ir vėliau – Pasienio policijos departamento prie VRM (PPD) pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai; asmenų, kuriems draudžiama vykti per valstybės sieną, knyga, vadinamasis „Pasieniečio bloknotas“, ir daugelis kitų vertingų valstybės sienos apsaugos naujosios istorijos eksponatų, fotonuotraukų bei dokumentų.

II. Gintaro Žagunio (1957–1991) fondas


Gintaras Žagunis – pirmasis po  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo savo tarnybos vietoje žuvęs pasienietis. Muziejuje saugomi ir eksponuojami dokumentai, fotonuotraukos ir asmeniniai G. Žagunio daiktai, bei apdovanojimai; Pareigūno žūties vietos Krakūnų k., Šalčininkų r., stovinčio paminklo maketas (skulptorius V. Gylikis, architektai L. Zibertas ir M. Morkūnas). Pasieniečių muziejuje saugomų eksponatų sąraše yra ir šiuo metu Dieveniškių pasienio užkardoje laikomas koplytstulpis, stovėjęs Krakūnuose iki 2004 m. ir žymėjęs tą tragišką įvykį nuo 1991-ųjų.

Gintaras Žagunis  gimė 1957 m. birželio 20 d. Pakruojo rajono Rozalimo miestelyje.

Nuo 1964 m. mokėsi Trakų mokykloje-internate, vėliau – Trakų 2-joje vidurinėje mokykloje (dabartinėje Vytauto Didžiojo gimnazijoje). 1975 m. įstojo į Vilniaus statybos technikumą. Po pirmojo kurso pašauktas į sovietinę armiją tarnavo statybos dalinyje prie Maskvos. Grįžęs 1980-aisiais baigė statybos technikumą. Tais pat metais pradėjo dirbti Trakų restauravimo dirbtuvėse, vėliau – Respublikinėje normatyvų tyrimo stotyje Vilniuje, Komunalinio ūkio projektavimo institute. 1984–1989 metais tarnavo VRM vyriausybinių ir valstybinių pastatų apsaugos batalione. Prasidėjus Sąjūdžiui, stengėsi organizuoti grupę darbovietėje, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, įstojo į Šaulių sąjungą ir Demokratų partiją.

1990 m. lapkričio 11 d. pradėjo dirbti Krašto apsaugos departamento Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulinės tarnybos baro pamainos viršininku. Krakūnų pasienio poste Gintaras Žagunis budėjo pusę metų

1991 m. gegužės mėnesį Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga situacija. Nuspręsta laikinai nebudėti šios užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Niekur neradę technikos Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Savo tarnybos draugams Gintaras liepė eiti ilsėtis, o pats liko budėti. „Jei žūti, tai vienam, o ne visiems“, – pridūrė jis.

Lemtingąją 1991 m. gegužės 19-osios naktį pasieniečio Gintaro Žagunio tykojo mirtis – iš Baltarusijos atvažiavę ginkluoti sovietinio režimo pakalikai nutraukė jauno žmogaus gyvybę.

G. Žagunis apdovanotas Krašto apsaugos departamento padėkos raštu. Po mirties apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, taip pat Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo medaliu. Šie ir kiti apdovanojimai eksponuojami muziejuje.

Gintaras Žagunis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse šalia Sausio 13-osios ir Medininkų tragedijos aukų.

Įamžinant pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą Vilniaus rinktinės užkarda Poškonių kaime pavadinta Gintaro Žagunio vardu. 2001 m. ten atidengta paminklinė lenta. 2004 m. lapkričio 19 d. G. Žagunio žūties vietoje Krakūnų kaime buvo atidengtas naujas granitinis paminklas.


III. Asmens tapatybės dokumentų kolekcija


Viena pasieniečių darbo funkcijų – asmenų, kertančių valstybės sieną, tapatybės dokumentų patikra. Šis darbas reikalauja kvalifikuoto pasirengimo ir ypač kruopštaus ir atsakingo savo darbo suvokimo. Atliekant šią procedūrą, turi atsiskleisti pareigūno tiek dalykiniai, tiek ir psichologiniai sugebėjimai. Tiesa, pastaruoju metu, esant ypač aukštam profesionalios technikos pasiekimų lygiui, pareigūno atsakomybės lygis sumažėja, tačiau jokiu būdu neišnyksta.

Todėl ir asmens tapatybės dokumentų renkama kolekcija muziejaus fonduose užima gana svarbią vietą tarp kitų eksponatų. Muziejus turi keletą tarpukario Lietuvos piliečių asmens dokumentų pavyzdžių, nemažą kiekį XX a. pabaigos įvairių šalių vizų pavyzdžių ir kitų įdomių dokumentų.


IV. Lietuvos pasieniečių aprangos kolekcija


Tai Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos karininkų ir pareigūnų įvairiu laiku dėvėtos uniformos ir uniforminės kepurės, emblemos ir kiti atpažinimo ženklai, atspindintys pačios tarnybos istorinę raidą bei uniformos vystymosi etapus. Viena vertingiausių yra 1990 m. krašto apsaugos savanoriams, taip pat ir pasieniečiams išduota pirmoji uniforma, kurią dėvėjo ir svarbiausių valstybės objektų gynėjai per 1991 m. sausio įvykius. Savo uniformas muziejui yra perdavę dauguma pasienio apsaugai vadovavusių žmonių: PAT viršininkas pulkininkas leitenantas V. Česnulevičius (1956–2008), VSAT (KAM) viršininkas pulkininkas Jonas Algimantas Paužolis, PPD vyriausiasis pasienio policijos komisaras Audronius Beišys, VSAT prie VRM vadas generolas Algimantas Songaila ir dabar VSAT prie VRM vadovaujantis generolas Saulius Stripeika.

Siekiant palyginti, kokias uniformas dėvi kitų valstybių pareigūnai, muziejuje kaupiamos ir užsienio šalių karininkų ir pareigūnų uniformos ir uniforminės kepurės, tarp jų yra dabartinės Estijos, Suomijos, Vokietijos, Vengrijos pasieniečių uniformos, taip pat buvusios SSRS pasienio kariuomenės karininko kasdieninės ir išeiginės uniformos komplektas.


Tekstą rengė: Loreta Dumbauskienė

Redagavo: mgr. Marius Zemenskas

Renginių kalendorius
<< Sausis 2017 >>
P A T K P Š S
      
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
     


Nuclear Security

Center of Excellence


Nuotolinis mokymas


e. dienynas


e.biblioteka


 

внж в литве